— Pamatysim.
Daugiau Eglė į kalbas nesileido. Mantas pyko, viduje virė, tačiau ginčytis nebuvo su kuo: žmona paprasčiausiai atsisakė dalyvauti jo pradėtame pokalbyje.
Tuo metu pati Eglė nesėdėjo sudėjusi rankų. Ji užsirašė konsultacijai pas advokatą, susirinko visus reikalingus dokumentus: banko sąskaitų išrašus, buto nuosavybės dokumentus, pirkimo–pardavimo sutartį, čekius, mokėjimų patvirtinimus ir kitus popierius, kurie galėjo būti svarbūs.
Advokatas viską peržiūrėjo labai atidžiai, puslapis po puslapio.
— Situacija nemaloni, bet tikrai ne beviltiška, — galiausiai pasakė jis. — Butas buvo įsigytas jau santuokos metu, teisingai?
— Taip.
— Vadinasi, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be kito sutuoktinio sutikimo tokio turto perleisti negalima. Jei jūsų vyras suklastojo parašą, tai jau rimtas pagrindas sandorį ginčyti ir pripažinti negaliojančiu.
— O pinigai, kurie buvo paimti iš sąskaitos? — paklausė Eglė.
— Tas pats principas. Tai irgi bendras šeimos turtas. Net jei sąskaita buvo bendra, lėšos turėjo būti naudojamos šeimos poreikiams. Jeigu jis jas atidavė seseriai, tai galima vertinti kaip bendrų santaupų panaudojimą ne šeimos interesais. Tokiu atveju galima reikalauti kompensacijos.
Eglė linktelėjo. Mintyse po truputį ėmė dėliotis aiškus veiksmų planas.
— Ką man reikia daryti?
— Pateiksime priešieškinį, — paaiškino advokatas. — Reikalausime pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu, padalyti turtą ir atlyginti žalą. Taip pat prašysime paskirti parašo ekspertizę. Procesas užtruks, tačiau jūsų galimybės atrodo pakankamai geros.
— Kiek tai gali trukti?
— Apytikriai tris ar keturis mėnesius. Gal pusmetį. Daug kas priklausys nuo teismo užimtumo.
— Gerai, — tvirtai atsakė Eglė. — Pradėkime.
Advokatas parengė visus dokumentus, kurių reikėjo bylai. Eglė pasirašė ten, kur buvo nurodyta, ir sumokėjo už paslaugas. Pinigus ji paėmė iš savo asmeninės sąskaitos, kurioje kaupė santaupas Tomo mokslams ir planuotam remontui. Vis dėlto dabar ji tai laikė ne išlaidomis, o investicija — į savo ir sūnaus ateitį.
Pirmasis teismo posėdis buvo paskirtas gruodžio pradžioje. Tai buvo parengiamasis nagrinėjimas. Teisėja susipažino su bylos medžiaga, peržiūrėjo dokumentus ir išklausė abi puses.
Mantas atėjo vienas, be advokato. Jis buvo įsitikinęs, kad viskas išsispręs greitai ir be didesnių kliūčių. Skyrybos bus patvirtintos, butas liks motinai, pinigai — seseriai, o Eglė išeis tuščiomis, kaip ir buvo numatyta.
Tačiau jau pirmosiomis posėdžio minutėmis tapo aišku, kad viskas krypsta visai ne ta linkme, kurios jis tikėjosi.
— Pone Kazlauskai, — kreipėsi teisėja, žvilgtelėjusi į dokumentus, — jūs teigiate, kad butas šiuo metu priklauso jūsų motinai?
— Taip. Aš sudariau dovanojimo sutartį.
— Ar buvo gautas jūsų sutuoktinės sutikimas perleisti nekilnojamąjį turtą?
— Taip, buvo.
Teisėja pavartė bylą.
— Dokumentuose tikrai yra notaro patvirtintas sutikimas. Tačiau ponia Kazlauskienė nurodo, kad parašas šiame dokumente nėra jos. Dėl to bus skiriama rašysenos ekspertizė.
Mantas akimirksniu išbalo.
— Kam to reikia? Parašas juk yra.
— Parašas yra, tačiau jis ginčijamas, — ramiai paaiškino teisėja. — Ekspertai nustatys, ar jis autentiškas.
Eglės advokatas atsistojo.
— Gerbiama teisėja, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną aplinkybę. Butas įgytas santuokos metu, todėl pagal įstatymą laikomas bendru sutuoktinių turtu. Net ir tuo atveju, jeigu sutikimas būtų tikras, neatlygintinas tokio turto perdavimas trečiajam asmeniui be jokios kompensacijos kitam sutuoktiniui gali būti pripažintas pažeidžiančiu jo teises.
Teisėja linktelėjo.
— Pažymima. Pone Kazlauskai, taip pat paaiškinkite, kur dingo lėšos iš bendros sąskaitos.
Mantas neramiai pasimuistė kėdėje.
— Aš jas išėmiau.
— Kokiam tikslui?
— Daviau seseriai. Jos verslui plėsti.
— Vadinasi, šeimos santaupos buvo panaudotos trečiojo asmens naudai be sutuoktinės sutikimo?
— Bet tai buvo ir mano pinigai!
— Taip, tačiau ir jūsų žmonos, — be emocijų pastebėjo teisėja. — Apie kokią sumą kalbame?
Eglės advokatas įvardijo sumą. Mantas susiraukė, bet paneigti negalėjo, todėl nenoriai patvirtino.
— Ponia Kazlauskienė prašo priteisti jai pusę šių lėšų, — pridūrė advokatas. — Kadangi pinigai buvo paimti ir panaudoti be jos sutikimo, be to, ne šeimos poreikiams.
Teisėja nusprendė į kitą posėdį kviesti Manto seserį Rasą, kad ši pateiktų paaiškinimus. Taip pat buvo paskirta parašo ekspertizė, o bylos nagrinėjimas iš esmės atidėtas iki sausio.
Iš teismo Mantas išėjo niūrus, lyg ant pečių neštų sunkų debesį. Vos atsidūręs lauke, jis paskambino motinai.
— Mama, turim bėdą. Jie nori panaikinti dovanojimą.
— Kaip tai? — sunerimo Ona Kazlauskienė. — Mantai, tu juk sakei, kad viskas sutvarkyta!
— Sutvarkyta. Bet Eglė reikalauja parašo ekspertizės. Sako, kad ji jokio sutikimo nepasirašė.
— Ir kas dabar bus?
— Nežinau. Dar ir dėl pinigų kabinasi. Teigia, kad be jos leidimo panaudojau šeimos santaupas.
Ona kurį laiką tylėjo.
— Mantai, ar tu tikras, kad viską padarei teisingai? Gal notaras kažką supainiojo?
— Dabar jau vėlu apie tai svarstyti, — sumurmėjo sūnus. — Reikia galvoti, ką daryti toliau.
Motina pasiūlė pasikalbėti su Rasa. Galbūt sesuo sutiktų grąžinti bent dalį pinigų ir taip sumažintų problemą.
Mantas taip ir padarė. Paskambino Rasai, trumpai išdėstė, kas vyksta, ir paprašė grąžinti bent pusę gautos sumos.
— Mantai, tu rimtai? — nustebo sesuo. — Aš jau viską išleidau. Išsinuomojau patalpas, nupirkau įrangą, pasamdžiau meistrą. Apie kokius pinigus dabar kalbi?
— Rasa, man gali tekti atlyginti žmonai žalą! Jei negrąžinsi, turėsiu pats kažkur ieškoti pinigų!
— Čia jau tavo problema, — šaltokai atsakė ji. — Tu pats man juos davei verslui. O dabar dar priekaištauji?
— Rasa, aš tavo brolis!
— Ir kas iš to? Aš neprašiau tavęs atiduoti man tų pinigų. Tu pats pasiūlei. Sakei, kad tai tavo santaupos ir kad nori padėti. O dabar paaiškėja, jog pinigai buvo bendri, o žmona apie tai nieko nežinojo. Tai ne mano atsakomybė, Mantai, o tavo.
Ji nutraukė pokalbį. Mantas liko vienas su visomis savo bėdomis.
Parašo ekspertizė užtruko beveik mėnesį. Išvada buvo tokia, kokios Eglė ir tikėjosi: parašas ne jos. Ekspertas nurodė, kad dokumentą pasirašė kitas asmuo, labai tikėtina — pats Mantas, mėginęs atkartoti žmonos rašyseną.
Sausį vykusiame pagrindiniame posėdyje teisėja paskelbė ekspertizės rezultatus.
— Dovanojimo sandoris pripažįstamas negaliojančiu, — aiškiai pasakė ji. — Sutuoktinės sutikimas buvo suklastotas, todėl yra pagrindas sutartį panaikinti. Butas grąžinamas į bendrą sutuoktinių nuosavybę.
Mantas sėdėjo išbalęs, stipriai sugniaužęs kumščius.
— Be to, — tęsė teisėja, — ponas Kazlauskas įpareigojamas atlyginti poniai Kazlauskienei pusę sumos, kuri buvo paimta iš bendros sąskaitos be jos sutikimo ir panaudota ne šeimos reikmėms. Lėšos turi būti grąžintos per tris mėnesius.
— Bet aš neturiu tiek pinigų! — neišlaikęs sušuko Mantas.
— Tai yra jūsų rūpestis, — sausai atsakė teisėja. — Ponia Kazlauskienė turės teisę kreiptis į antstolius dėl priverstinio išieškojimo.
Po to teisėja perėjo prie skyrybų ir bendro turto padalijimo klausimų.