– Butas nuo šiol mūsų, šeimos! Tu čia šeimininkas… O ta… – anyta mostelėjo ranka Eglės pusėn. – Tegu užčiaupia savo žuvies burną ir nesipainioja po akimis!
Jų pažintis prasidėjo ne kaip saldi kino scena, o kaip netikėta kibirkštis pilkame vakare. Pergrūstame mikroautobuse Mantas netyčia užmynė Eglei ant kojos. Jis jau buvo pasiruošęs išgirsti piktą priekaištą, tačiau vietoj to pamatė jos šypseną – drovią, truputį sutrikusią, bet nepaprastai nuoširdžią.
Po metų jie susituokė kukliai, taip, kaip patys norėjo: be pompastikos, be svetimų žmonių minios, tik savi. Eglė vilkėjo paprastą suknelę-marškinius, Mantas buvo be kaklaraiščio, vietoj Mendelsono maršo virš vandens klykavo žuvėdros, o šampanas buvo geriamas ant kranto.
– Važiuojam, – pabučiavęs ją pasakė jis.
Ir Eglė tada aiškiai pajuto: kalba ne apie automobilį, o apie visą jų būsimą gyvenimą.
Jie apsigyveno jos jaukiame dviejų kambarių bute, kuriame tvyrojo kavos, seno medžio ir tylių vilčių kvapas. Pirmieji mėnesiai buvo tiršti lyg medus: saldūs, šilti, be aštrių kampų. Jie pratinosi vienas prie kito, mokėsi svetimų įpročių. Mantas rytais virdavo kavą, Eglė duše dainuodavo garsiai ir visiškai pro šalį, bet niekas dėl to nevartė akių.
– Skrydis normalus, kapitone? – kiekvieną rytą klausdavo Mantas.
– Leidžiamės pagal planą, – juokdamasi atsakydavo ji.
Tačiau netrukus į jų ramų gyvenimą įkrito tikras prakeiksmo ženklas. Jo vardas buvo Ona.
Ji pasirodė ne kaip viešnia, o tarsi revizorė, kuriai kažkas slapta suteikė neribotas teises. Iš pradžių viskas atrodė lyg nekalti patarimai:
– Čia pas jus skersvėjis, Mantuk, tu juk sušalsi.
Arba:
– Eglute, barščiai turi būti sotūs, o ne šitas… vanduo su burokėliais.
Vėliau prasidėjo pertvarkymai.
– Aš čia truputį patobulinau virtuvės erdvę, – pareikšdavo Ona.
Eglė tylėdama grąžindavo keptuves į senas vietas ir jausdavo, kaip viduje kyla duslus, vis sunkiau sulaikomas pasipiktinimas.
Ji laikėsi. Dėl mandagumo, dėl auklėjimo ir dėl mamos kadaise pasakytų žodžių: „Pakentėk, dukrele, vis dėlto tai jo motina.“
Bet kiekviena kantrybė turi ribą. Eglės riba pasirodė esanti komoda.
Tą dieną iš darbo ji grįžo anksčiau nei paprastai.