Vos tik ji priartėdavo, Tomas skubiai apversdavo telefoną ekranu į stalą ar sofą, lyg ten būtų buvę kažkas, ko Rasa neturėjo pamatyti.
Naktimis jis taip pat neberasdavo ramybės. Blaškydavosi lovoje, vartydavosi nuo šono ant šono, tai keldavosi atsigerti vandens, tai ilgai stovėdavo prie lango, žiūrėdamas į tamsą.
„Gal jo gyvenime atsirado kita?“ – kartą dingtelėjo Rasai.
Nuo tos minties jai pasidarė taip sunku, kad net krūtinę suspaudė.
Vieną rytą ji atidarė virtuvės spintelę, norėdama paimti stiklainius. Aplanko nebebuvo. Rasa išstumdė visus indus, peržiūrėjo gretimas lentynas, patikrino kiekvieną kampą, tačiau dokumentų nerado. Ji puikiai prisiminė: Tomas pats, jai matant, buvo padėjęs aplanką būtent ten.
Vakare, kai vyras vėl sėdėjo ant sofos, įsmeigęs akis į savo nepakeičiamą telefoną, Rasa nebeištvėrė ir paklausė tiesiai:
– Dingo buto dokumentų aplankas, – neramiai ištarė ji. – Kur tu jį perkėlei?
Tomas net nepakėlė galvos.
– Gal ir perkėliau kur nors… Vėliau paieškosiu.
Rasa nusisuko į langą. Už stiklo jau tirštėjo sutemos. Ji beveik neabejojo, kad popierius pasiėmė Janina. O Tomas arba nieko nenorėjo matyti, arba jam tai buvo visiškai nesvarbu.
Jai atrodė, kad po kojomis tyliai, lėtai smenga grindys, o įsikibti nėra į ką.
Galiausiai Rasa pasiryžo. Sulaukusi, kol Janina išeis pas kaimynę žiūrėti serialo, ji atsisėdo priešais Tomą ir prabilo:
– Tomai, virtuvėje, už duoninės, yra kamera. Iš mano piniginės dingsta pinigai. Mano batai prapuolė. Buto dokumentai taip pat kažkur išgaravo. Tomai, aš daugiau taip nebegaliu.
Ji buvo pasiruošusi tam, kad vyras vėl stos motinos pusėn, kaip tada dėl vaistų. Buvo pasiruošusi atsistoti ir išeiti, jei tik teks.
Tačiau Tomas padėjo telefoną ant stalo ir pirmą kartą per pastarąsias savaites pažvelgė jai tiesiai į akis. Tada pasuko ekraną į ją.
– Apie kamerą aš žinau, – tyliai pasakė jis. – Mama pati man prasitarė. Sakė, neva prižiūri tave. Tą vakarą atsidariau programėlę ir pamačiau, kad prijungtas ne vienas įrenginys, o du. Antrasis buvo virtuvėje. Įrašus peržiūriu jau tris savaites.
Rasa iš pradžių net nesuprato, ką jis sako, o Tomas jau atsuko vaizdą atgal. Mažame telefono ekrane pasirodė jų virtuvė. Štai Janina prieina prie ant stalo paliktos Rasos piniginės, ją atsega, ištraukia kupiūras ir įsikiša į kišenę. Kitame įraše, užfiksuotame kitos kameros, Janina neša marčios batus laukan.
Paskui ekrane pasirodė, kaip ji ieško dokumentų: viena lentyna po kitos, vienas stiklainis po kito.