Jis ilgai sklaidė mano dokumentus, kol galiausiai ant stalo padėjau svarbiausią kortą.
Dieną prieš tai paskambinau buvusiai kurso draugei Linai, dirbusiai Būsto politikos departamente. Susitikome triukšmingoje kavinėje prie stoties, virš kartaus amerikano puodelių. Lina prisijungė prie duomenų bazės ir parodė man tai, nuo ko pirmą kartą per visą savaitę mano lūpose atsirado šypsena.
Tomas, oficialiai niekur nedirbantis, buvo pateikęs prašymą gauti savivaldybės paramą pagal „Jaunos šeimos“ programą — kompensaciją būsto nuomai. Viena pagrindinių sąlygų tokiai išmokai buvo naudojimosi butu sutartis, pagal kurią vienam žmogui tektų ne mažiau kaip aštuoniolika kvadratinių metrų. Ir tas gudruolis į bylą pridėjo būtent mano suklastotą sutartį.
Čia jau buvo nebe giminaičių peštynės ir ne šeimos drama. Tai kvepėjo sukčiavimu siekiant gauti išmokas. Valstybės pinigai — visai kitas lygis. Biudžeto lėšų grobstymo teisėsauga paprastai nenuleidžia negirdomis.
Lina patvirtino, kad įsakymas skirti paramą Tomui jau pasirašytas. Pirmoji įmoka — 1 200 eurų — turėjo būti pervesta į jo kortelę tą patį penktadienį.
— Na ką, giminaičiai, — tyliai ištariau išeidama iš departamento pastato į žvarbų vėją. — Dabar pažaisime pagal mano taisykles.
Penktadienio vakarą savo buto duris atrakinau nuosavu raktu. Šįkart skląstis nebuvo užstumtas — jie, matyt, laukė maisto kurjerio.
Už manęs stovėjo trys žmonės: niūrus apylinkės kapitonas Stankevičius, migracijos tarnybos inspektorė mėlyna uniforma ir Būsto departamento atstovė su stora odine dokumentų byla.
Iš virtuvės sklido skardus Eglės juokas ir indų žvangėjimas. Jie šventė. Ant stalo gulėjo tuščia picos dėžė, šalia stovėjo pusiau saldaus vyno butelis. Tomas sėdėjo mano krėsle, šeimininkiškai užsimetęs kojas ant gretimos kėdės.
— Oi, Rasytė parėjo! — teatrališkai rankomis suplazdeno Eglė, bet pamačiusi žmones uniformomis tuoj pat sustingo. Nuo picos gabalo nutįsęs sūris pakibo ore kaip nešvari siūlo gija.
— Pilietis Tomas Kazlauskas? — kapitonas Stankevičius žengė į priekį, užpildydamas siaurą virtuvės erdvę. — Vyresnysis apylinkės pareigūnas Stankevičius. Pateikite dokumentus.
— O kokia problema? — Tomas mėgino atsistoti, tačiau jo keliai akivaizdžiai sudrebėjo. — Mes čia registruoti, viskas teisėta…
— Buvote registruoti, — sausai nukirto migracijos tarnybos darbuotoja ir iš savo aplanko ištraukė parengtą nutarimą.