Taip pat – prieigos prie uždarų kūrinių ir vidinių sistemų klausimai. Anksčiau Tomas visa tai pašaipiai vadindavo popierizmu. Dabar tas „popierizmas“ virto siena, kurios jis nebegalėjo peržengti vien panorėjęs.
Didžiojoje posėdžių salėje prie stalo sėdėjome penkiese.
Aš. Marius. Rūta. Vytautas, smulkusis investuotojas. Ir Andrius, atsakingas už informacinį saugumą.
Tomas iš pradžių pareiškė, kad į vidų neis.
Vis dėlto po kelių minučių pasirodė. Kėdę pasistatė atokiau nuo bendro stalo, lyg specialiai norėtų pabrėžti, kad su mumis nesitapatina. Janina liko koridoriuje. Ten jos buvo paprašyta palaukti po to, kai ji antrą kartą pabandė pertraukti Rūtą.
– Darbotvarkė visiems aiški, – pasakiau. – Pradedame.
Tomas pašaipiai prunkštelėjo.
– Eglė nusprendė surengti šeimos teismą.
– Tai įmonės valdymo organo posėdis, – ramiai pataisė Rūta. – Šeimyniniai vertinimai į protokolą nebus traukiami.
Vytautas pakėlė akis nuo atspausdintų dokumentų.
– Tomai, noriu pasitikslinti: svečio leidimą jūsų motinai suformavote jūs?
– Taip. Ir kas čia tokio?
– Jūs žinojote, kad ta posėdžių salė yra ribotos prieigos zonoje?
– Ji mano motina.
– Tai nėra atsakymas, – įsiterpė Marius.
Tomas pažvelgė į mane.
– Staiga visi pasidarė labai drąsūs.
Aš nieko neatsakiau.
Rūta įjungė ekrane trumpą vaizdo įrašo ištrauką. Be nereikalingų smulkmenų. Tik koridoriaus atkarpa, įėjimas į posėdžių salę, Janinos rankos judesys, krintantis kompiuteris. Tada vaizdas sustabdytas.
– Įmonės turto sugadinimo faktas užfiksuotas, – pasakė ji. – Svečio prieiga buvo suteikta Tomo vardu. Į ribotos prieigos zoną devintą penkiasdešimt dvi patekti panaudotas Eglės leidimas. Pagal prieigos žurnalą tai senasis vadovės leidimas, kuris turėjo būti grąžintas ir panaikintas.
Andrius pridūrė:
– Dešimtą valandą keturios minutės iš Tomo paskyros buvo pateikta užklausa eksportuoti repozitorijų sąrašą. Sistema ją atmetė, nes teisių nepakako. Likus maždaug minutei iki Janinos įėjimo į posėdžių salę, jis bandė atidaryti skiltį su patentinių paraiškų medžiaga.
Tomas išsitiesė kėdėje.
– Tai darbinė prieiga. Aš direktoriaus pavaduotojas.
– Direktoriaus pavaduotojas neturi teisės apeidinėti nustatytų prieigos lygių, – pasakė Andrius.
– Ir tu jau prieš mane?
– Aš už saugumo perimetrą.
Tomas suspaudė lūpas.
Priešais save atsiverčiau aplanką. Jame gulėjo du dokumentai: du tūkstančiai dvidešimt trečiųjų kovo mėnesio įmonės sutartis ir opcionų susitarimas.
Abu Tomas buvo pasirašęs savo ranka. Dar ir šypsodamasis. Tada jis aiškino, kad tai tik formalumas. Jam labai norėjosi vadintis „partneriu“, bet pinigų į verslą dėti jis nenorėjo. Todėl pasiūliau aiškią ir skaidrią tvarką: dalis bendrovėje per opcionų paketą po penkerių darbo metų, jeigu nebus kaltų veiksmų prieš įmonę.
Tuos aštuoniolika procentų jis vadino „mano dalimi“. Girdavausi jais per susitikimus. Mano komandai ne kartą sakė: „Eglė greitai pavargs, ir aš viską perimsiu.“ Šiuos žodžius girdėjau ne sykį.
Ir pernelyg ilgai tylėjau.
– Tomai, – prabilo Rūta, – opcionų susitarimo septintas punktas, antra dalis. Nesąžiningo dalyvio įvykis. Tyčinis bendrovės turto sugadinimas arba prisidėjimas prie tokio sugadinimo. Prieigos režimo pažeidimas. Bandymas neteisėtai gauti uždarą medžiagą. Pasekmė – teisės akceptuoti opcioną nutraukimas ir visų neišmokėtų premijų, susietų su būsima dalimi, panaikinimas.
– Čia tik popieriai, – metė Tomas.
– Čia tavo parašas, – pasakiau.
Jis įsmeigė žvilgsnį į mane.
Pirmą kartą tą rytą jo veide pasirodė tikras sutrikimas. Ne gailestis. Ne suvokimas, ką padarė. Tiesiog skaičiavimas, kuris staiga nebesuveikė.
– Tu negali, – tyliai ištarė jis.
– Ne aš galiu. Gali sutartis. Ir valdyba.
– Tu viską specialiai ruošėi.
– Aš ruošiau įmonę augimui. O tu visą laiką manei, kad tai narvas man.
Vytautas pabeldė rašikliu į stalą.
– Protokolui noriu patikslinti. Kalbame ne apie jau įregistruotos įstatinio kapitalo dalies paėmimą. Kalbame apie Tomo opciono teisės ir jo dalyvavimo partnerystės programoje nutraukimą. Teisingai?
– Teisingai, – atsakė Rūta. – Įstatiniame kapitale Tomas įregistruotos dalies neturi. Jis turi teisę ją įgyti ateityje, jei įvykdo sąlygas. Sąlygos buvo pažeistos.
Tomas staigiai atsistojo.
– Vadinasi, metų metus vadinai mane partneriu, o dabar sakai, kad aš niekas?
Užverčiau aplanką.
– Metų metus suteikiau tau galimybę juo tapti. Tu į uždarą zoną atsivedei savo motiną, davei jai mano leidimą, leidai sugadinti darbo įrangą ir bandėi tuo naudotis kaip spaudimo priemone. Tai nėra partnerystė.
– Mama tiesiog nesusivaldė!
– Protokole bus įrašyta kitaip: pašalinis asmuo sugadino įmonės turtą. Direktoriaus pavaduotojas suteikė patekimą ir neužkirto kelio incidentui.
– Nevaidink čia žmonos. Be manęs šitos firmos neišlaikysi.
Marius pakėlė galvą.
– Aš čia dirbu dvylika metų. Įmonę laiko Eglė. Ne šeimyniniai pokalbiai.
Tomas įsmeigė į jį piktą žvilgsnį.
– Išdavikas.
– Darbuotojas, – atsakė Marius.
Pateikiau klausimus balsavimui.
Pirmas: iki tarnybinio tyrimo pabaigos užblokuoti Tomui prieigą prie visų vidinių sistemų.
Antras: nuo šiandien nušalinti Tomą nuo direktoriaus pavaduotojo pareigų.
Trečias: pripažinti, kad pagal opcionų susitarimą įvyko nesąžiningo dalyvio įvykis.
Ketvirtas: nutraukti jo teisę gauti aštuoniolikos procentų opcionų paketą.
Penktas: pateikti pretenziją dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.
Šeštas: incidento medžiagą perduoti išoriniam teisininkui tolimesniems veiksmams.
Balsavome dėl kiekvieno punkto atskirai.
Už. Už. Už. Už.
Tomas tylėjo. Tik žiūrėjo į mano rankas. Matyt, jis vis dar tikėjosi, kad jos sudrebės.