Į krepšelį ji susidėjo upėtakio, „ribeye“ kepsnių, ūkininkų varškės, brangių sūrių, vaisių. Bendra suma siekė apie šimtą penkiasdešimt eurų.
Kai maistą atvežė, Rasa viską tvarkingai sudėliojo į naująjį asmeninį šaldytuvą, stovintį miegamajame.
Didysis virtuvinis šaldytuvas liko tuščias, ištrauktu kištuku ir užrakintas pakabinama spyna.
Rasa nusiprausė po dušu, užsitepė veido kaukę, paskui išsivirė kavos.
Atsisėdusi virtuvėje su puodeliu rankose, ji laukė.
Pirmoji namo parsirado Ieva.
Vienoje rankoje ji laikė traškučių pakelį, kitoje — pigų energinį gėrimą.
— Fui, kaip šalta, — burbtelėjo ji vos įžengusi pro duris.
Striukę numetė ant pufiko ir nuėjo tiesiai į virtuvę.
Rasa tylėdama gurkšnojo kavą.
Ieva priėjo prie šaldytuvo, sugriebė rankeną ir patraukė. Durys nė nekrustelėjo.
Ji timptelėjo dar smarkiau. Spyna dusliai barkštelėjo į metalą.
Ieva įsmeigė akis į pritvirtintas plienines kilpas.
— Čia kas dabar?
— Spyna, — ramiai atsakė Rasa.
— Kam?
— Kad neėstum.
Ievos veidas išbalo.
— Tu visai kuoktelėjai? Greitai atrakink. Man reikia kečupo prie traškučių.
— Kečupo ten nėra. Ten apskritai nieko nėra. Šaldytuvas išjungtas. Mano maistas — mano kambaryje. O kambarys užrakintas.
Ieva suspaudė kumščius.
— Tomui tai tikrai nepatiks!
— Tomas gali paverkti vonioje.
Ieva griebė telefoną ir drebančiais pirštais ėmė rinkti brolio numerį.
— Tomai! Ta psichopatė užkabino ant šaldytuvo kažkokią tvarto spyną! — klykė ji į ragelį. — Taip! Tiesiog varžtais prisuko!
Rasa baigė gerti kavą, išplovė puodelį, nuėjo į savo kambarį ir dukart pasuko raktą spynoje.
Maždaug po valandos į namus įlėkė Tomas.
Rasa išgirdo, kaip trenkėsi lauko durys, kaip jis sunkiai nudundėjo koridoriumi, o paskui virtuvėje pasigirdo jo riaumojimas.
Netrukus kumščiai ėmė daužyti miegamojo duris.
— Rasa! Atidaryk tuoj pat!
Ji ramiai padėjo knygą į šalį, pasuko raktą ir pravėrė duris.
Tomas stovėjo koridoriuje visas paraudęs iš pykčio.
— Ką tu čia išdarinėji? Kam sugadinai šaldytuvą?
— Aš jį patobulinau.
— Nuimk tą spyną! Aš valgyt noriu! Visą dieną garaže prasikrapštėm!
Rasa atsirėmė į durų staktą.
— Spynos nenuimsiu. Nuo šiandien mūsų biudžetai atskiri. Aš moku būsto paskolą. Tu išlaikai savo sesę ir rūpiniesi jūsų skrandžiais.
— Aš tavo vyras! Tu privalai man paruošti vakarienę!
— Kur taip parašyta?
— Civilinės metrikacijos skyriuje!
Rasa kreivai šyptelėjo.
— Ten išduoda santuokos liudijimą, o ne pažymą, kad įsivaikinau peraugusį kvailį su jo seserimi.
Tomas bandė ją pastumti ir prasibrauti į kambarį.
— Traukis! Pas tave ten maistas! Aš užuodžiu!
Rasa abiem delnais stipriai stumtelėjo jam į krūtinę. Tomas atšoko atgal į koridorių.
— Dar kartą paliesi mane arba mano duris — kviesiu policiją. Pasakysiu, kad mėginai užpulti.
— Tu tik gąsdini.
— Patikrink.
Ji užvėrė duris ir pasuko raktą.
Už durų dar ilgai aidėjo riksmai, keiksmai, smūgiai į sieną. Tomas skambino motinai. Ona, sprendžiant iš visko, siūlė laužti duris.
Vis dėlto jis neišdrįso. Tik spyrė į sieną ir nuslinko į virtuvę. Po kelių minučių Rasa išgirdo, kaip trinktelėjo lauko durys. Tomas išėjo į parduotuvę.
Praėjo pirmadienis. Atėjo antradienis.
Naujoji tvarka veikė negailestingai. Rasa maistą sau ruošė miegamajame daugiafunkciame puode arba užsisakydavo jau pagamintų patiekalų. Nešvarius indus ji iškart išplaudavo ir vėl susinešdavo pas save.
Virtuvėje įsivyravo tikra dykuma.
Ieva su Tomu nusipirko pakelį koldūnų ir pigių dešrelių. Tačiau virti nebuvo kuo — visus savo puodus Rasa jau buvo nusinešusi į miegamąjį.
Trečiadienio vakarą ji išėjo į virtuvę prisipilti vandens.
Tomas kepino dešreles ant Ievos plaukų tiesintuvo. Kvapas buvo toks šleikštus, kad vertė raukytis.
— Sugadinsi prietaisą, — ramiai pastebėjo Rasa.
Tomas piktai dėbtelėjo į ją. Po akimis jam buvo įsirėžę tamsūs ratilai.
— Per tave! Tu mus iki šito privedei!
Ieva sėdėjo prie stalo ir graužė sausą greitai paruošiamų makaronų briketą.
— Rasa, prašau, — gailiai nutęsė ji. — Leisk bent virdulį užkaisti. Noriu karštos arbatos.
— Virdulys mano. Pirkau jį už šešiasdešimt eurų. Vandenį galima pasišildyti puodelyje su panardinamu kaitintuvu. Jeigu tokį turite.