— Netylėsiu! — Jolanta taip trinktelėjo delnu per staltiesę, kad šalia stovėjusios taurės vos suvirpėjo. — Tu, Tomai, per geros širdies. O ji — tikra puošeiva! Prieškambaryje mačiau tavo naujus žieminius batus, Egle. Natūrali oda, storas padas, madingas modelis. Tokie prekybos centre kainuoja kone pusę normalaus žmogaus algos!
Eglė lėtai pastūmė nuo savęs lėkštę. Valgyti nebesinorėjo nė trupučio.
— Ant kieno sprando aš, jūsų manymu, sėdžiu? — ji tiesiai pažvelgė į vyro motiną. — Aš dirbu.
— Žinom mes tą tavo darbą! — paniekinamai prunkštelėjo anyta. — Sėdi namie su pižama prie kompiuterio, mygtukus spaudinėji. Uždirbi kelis eurus savo niekučiams ir segtukams. O paskolą už būstą kas velka? Tomas! Komunalinius kas apmoka? Irgi jis!
Teta Rasa mėgino nukreipti pokalbį švelnesne vaga, neramiai perdėliodama šakutes ir peilius prie lėkščių.
— Jolanta, gal nereikia? Jauni patys susitars. Šeimos pinigai — jautrus reikalas. Juk šiandien Vytauto jubiliejus, susirinkom gražiai pasėdėti. Pažiūrėk, kokia mėsa pavyko…
— Rasa, nekišk nosies! — seserį tuoj pat nutildė Jolanta. — Aš esu motina ir turiu teisę žinoti, kur iškeliauja mano sūnaus uždirbti pinigai. Aš puikiai suprantu, kiek dabar kainuoja gyvenimas. O ji tai maisto pristatymą užsisako, kad maišų pati netampytų, tai į kirpyklą lekia šaknų dažyti.
Anyta akimirką atsikvėpė, susinėrė pirštus ir vėl palinko į priekį.
— Jei švaistai mano sūnaus pinigus niekams, būk maloni, atsiskaityk. Iki paskutinio euro pasakyk, kur išleidi vyro algą!
Eglė pasuko akis į Tomą.
Jis sėdėjo vilkėdamas naujus žinomo prekės ženklo polo marškinėlius ir toliau braukė pirštu per naujienų srautą. Visa jo laikysena rėkte rėkė, kad tai — vien moteriškos dramos, kurioms jis nesiruošia gaišti savo brangaus dėmesio.
— Tomai, — Eglė primerkė akis. — Gal norėtum ką nors pasakyti savo mamai?
Vyras tik neramiai trūktelėjo pečiu.
— Egle, tik nepradėk, gerai? Mama išgėrė vyno, kam dar kaitinti atmosferą. Atsisėsk, pavalgyk normaliai.
— Aš nieko nekaitinu, — Eglė atsirėmė nugara į sieną. — Tavo mama čia ir dabar reikalauja finansinės ataskaitos. Ji mane kaltina, kad tavo atlyginimą leidžiu savo užgaidoms.
— Ir reikalausiu! — Jolanta pergalingai perbraukė žvilgsniu pritilusius svečius. — Nes mano sūnus atrodo pervargęs. O tu žydi kaip rožė. Vadinasi, gyveni iš jo kišenės ir vargo nematai.
Eglė ramiai įkišo ranką į naminių kelnių kišenę.
Ji išsitraukė telefoną, kelis kartus palietė ekraną, nė sekundei nenuleisdama akių nuo anytos.
— Pokalbis baigtas, — Tomas mėgino kilti nuo stalo; jo veidas ištįso, o skruostikauliuose suvirpėjo įsitempę raumenys. — Mama, einam į balkoną, pakvėpuosi grynu oru. Tau čia per tvanku.
— Sėdėk! — kirto Eglė.
Jos balsas perrėžė kambarį.